Žvaigždynų vaizdai

Žvaigždynai

Žvaigždžių vaizdai

Žvaigždės

    

Žvaigždynas

Žvaigždynas

   Žvaigždynas – grupė žvaigždžių, tarpusavyje vizualiai susijusių tam tikra konfigūracija. Nors trimatėje kosmoso erdvėje šios žvaigždės gali neturėti ryšio, žiūrint iš Žemės į nakties dangų jas galima sugrupuoti į tam tikras grupes. Senovėje žmonės taip žiūrėdami į dangų kai kurias žvaigždžių grupes/žvaigždynus siejo su tam tikrais simboliais. Dažniausiai tokie simboliai buvo mitiniai personažai arba gyvūnai.

   Žvaigždynų sistematikos pradžia buvo Senovės Graikijoje. Hiparcho kataloge minimi 49 žvaigždynai, Klaudijus Ptolemėjus aprašė 48 šiaurinio dangaus žvaigždynus, vėliau tarp jų buvo įterpiami nauji, taip pat sugalvoti pavadinimai pietų pusrutulio žvaigždynams.

   

Žvaigždynai (ploto mažėjimo tvarka)

Nr.	Žvaigždynas	Plotas (kv. laipsniais)
1	Hidra	1301
2	Mergelė	1294
3	Didieji Grįžulo Ratai	1280
4	Banginis	1231
5	Heraklis	1225
6	Eridanas	1138
7	Pegasas	1121
8	Slibinas	1083
9	Kentauras	1060
10	Vandenis	980
11	Gyvatnešis	948
12	Liūtas	947
13	Jaučiaganis	907
14	Žuvys	889
15	Šaulys	867
16	Gulbė	804
17	Jautis	797
18	Žirafa	757
19	Andromeda	722
20	Laivagalis	673
21	Vežėjas (žvaigždynas)	657
22	Erelis	652
23	Gyvatė	637
24	Persėjas	615
25	Kasiopėja	598
26	Orionas	594
27	Cefėjas	588
28	Lūšis	545
29	Svarstyklės	538
30	Dvyniai	514
31	Vėžys	506
32	Burės	500
33	Skorpionas	497
34	Laivo Kilis	494
35	Vienaragis	482
36	Skulptorius	475
37	Feniksas	469
38	Skalikai	465
39	Avinas	441
40	Ožiaragis	414
41	Krosnis	398
42	Berenikės Garbanos	386
43	Didysis Šuo	380
44	Povas	378
45	Gervė	366
46	Vilkas	334
47	Sekstantas	314
48	Tukanas	295
49	Indėnas	294
50	Oktantas	291
51	Kiškis	290
52	Lyra	286
53	Taurė	282
54	Laputė	278
55	Balandis	270
56	Mažieji Grįžulo Ratai	256
57	Teleskopas	252
58	Laikrodis	249
59	Tapytojas	247
60	Pietų Žuvis	245
61	Pietų Hidra	243
62	Siurblys	239
63	Aukuras	237
64	Mažasis Liūtas	232
65	Kompasas	221
66	Mikroskopas	210
67	Rojaus Paukšis	206
68	Driežas	201
69	Delfinas	189
70	Varnas	184
71	Mažasis Šuo	182
72	Aukso Žuvis	179
73	Šiaurės Vainikas	179
74	Matuoklė	165
75	Stalkalnis	153
76	Skraidanti Žuvis	141
77	Musė	138
78	Trikampis	132
79	Chameleonas	132
80	Pietų Vainikas	128
81	Skaptukas	125
82	Tinklelis	114
83	Pietų Trikampis	110
84	Skydas	109
85	Skriestuvas	93
86	Strėlė	80
87	Žirgelis	72
88	Pietų Kryžius	68

Žvaigždė ir jos ypatumai

  Žvaigždė

    Žvaigždė yra didelės masės šviečianti dujų sfera. Kasdieninėje kalboje žvaigždėmis vadinami visi dangaus kūnai, kurie plika akimi matomi danguje kaip taškeliai. Tai, kad beveik visi nakties danguje matomi šviečiantys taškeliai yra nutolusios žvaigždės yra vienas svarbiausių šiuolaikinės astronomijos atradimų.
Žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spindulius (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles ir neutrinus. Žvaigždės matomos kaip taškeliai nakties danguje. Saulė yra išimtis: ji yra taip arti Žemės, kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos šviesą. Žvaigždes tyrinėja žvaigždžių astronomija ir astrofizika.
   Daugelio žvaigždžių amžius nuo 1 iki 10 milijardų metų. Kai kurių žvaigždžių amžius siekia 13,7 milijardus metų, t. y. numanomą Visatos amžių.
   Pagal dydį žvaigždės labai įvairios – nuo nedidelių neelektroninių žvaigždžių (faktiškai mirusių žvaigždžių) ne didesnių nei miestas iki super didelių, tokių kaip Šiaurės žvaigždė, kurios yra milijonus kartų didesnės nei Saulė. Daug žvaigždžių gravitaciškai yra susijusios su kitomis žvaigždėmis ir sudaro binarines žvaigždes.
    Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių.
     Žvaigždės susidaro molekuliniuose debesyse, dideliuose šiek tiek didesnio tankumo materijos tūriuose. Molekuliniai debesys daugiausiai yra sudaryti iš vandenilio ir helio (apie 23–28 %) bei trupučio sunkesniųjų elementų.
Žvaigždei formuojantis šie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia būsena, kada besiformuojančios žvaigždės centre susidaro didelis slėgis bei aukšta temperatūra. Pasiekus minėtas sąlygas pradeda vykti branduolinės reakcijos, molekulinis debesis pradeda švytėti. Šį traukimąsį (kitaip vadinamą gravitacinį kolapsą) gali sukelti įvairūs veiksniai: molekulinių debesų tarpusavio susidūrimai, galaktikų susidūrimai, artimi supernovų sprogimai.
     Dažniausiai naudojama MK (arba Jorko) spektrinė klasifikacija, įvesta apie 1943-uosius metus. Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios ir žymimos raidėmis O, B, A, F, G, K, M, kur O klasės žvaigždės karščiausios, o M – vėsiausios.
Kiekviena klasė dar suskaidyta į 10 poklasių, numeruojamų nuo 0 (karščiausi) iki 9 (šalčiausi).
Pavyzdžiui, Saulė klasifikuojama kaip G2V žvaigždė, kur G reiškia spektrinę klasę, 2 – poklasį, o V – šviesio klasė, rodo priklausomybę pagrindinei žvaigždžių sekai HR diagramoje.